Radiatorinis šildymas

Radiatorinis šildymas – dėl savo paprastumo labiausiai paplitęs šildymo būdas: pašildytas katile vanduo arba antifrizas (šilumnešis) vamzdynu juda į radiatorius, kurie spinduliuoja šilumnešio akumuliuotą šilumą.

Radiatoriai gali būti plokštiniai (plieno), sekcijiniai (ketaus, aliuminio) ir kombinuoti (aliuminio ir plieno).

Radiatorinis šildymas būna dvejų rūšių: su priverstine cirkuliacija ir natūralia. Šildymo sistemoje su priverstine cirkuliacija vamzdžiai klojami nepaisant nuolydžių (kurie būtini jei cirkuliacija natūrali) ir gali būti mažo diametro (iki 10 mm). Šilumnešio judėjimą užtikrina cirkuliacinis siurblys.

Šildymo sistemoje su natūralia cirkuliacija katile sušilęs šilumnešis išsiplečia, o radiatoriuose – atvėsta ir susitraukia. Taip susidaro hidrostatinis slėgis, t.y. šilumnešis pats (be cirkuliacinio siurblio pagalbos) cirkuliuoja šildymo sistemoje. Šiuo metu yra daugybė technologinių bei inžinierinių sprendimų, leidžiančių tokiai šildymo sistemai veikti ekonomiškai, saugiai, kurią labai paprasta eksploatuoti ilgą laiką.